Marcelijus Martinaitis - Tie patys žodžiai

Tie patys žodžiai : eilėraščiai / Marcelijus Martinaitis ; Vilnius, 1980 m.  90 psl.

būklė: l. gera, be superviršelio

VAIKYSTĖ

Išdygo liepa
su avele,
prie jos pririšta.

Ir tėvas
ėmė statyt trobą
su močiute,
stovinčia asloj,
su senelio kosėjimu
seklyčioj,
ir dirbti visokius daiktus –
vis su mano akim.

Paskui tašė suolus,
apsėstus žmonių,
stalui lentas obliavo,
vis su motina,
plaunančia stalą –
ir vis su krauju,
vis su krauju
būdavo stalo lenta.

O langus kai dėjo,
tai dėjo ir daužė,
dėjo ir daužė –
ir vis su gaisru,
vis su gaisru
būdavo lango stiklai.