Eugenijus Matuzevičius - Vytautas Mačernis

Konferencinė medžiaga skirta poeto asmenybei ir kūrybai, straipsnių ir etiudų rinkinys, 1993 m., 102 p. 

būklė: labai gera 

MARCHE FUNEBRE
Vytautui Mačerniui

Nature! Berce–le chaudement: li a froid!
A r t h u r  R i m b a u d
Šiandien laimėjo išdidus Toreador, ir Tu, sudėjęs ginklus,
Eini į amžinos tamsos nelaisvę po beprasmiškos kovos.
Nes puldamas jis Tau nebesuriko „Ginkis!“
Ir užmetė rūsčios tamsybės tinklą ant galvos.

Bet netiesa naktis! Herojams amžina šviesa ir paslaptys!
Kalėjimas baisus jiems amžinybė! Nebūtis – tiktai vergams!
Todėl ir taip sunku atplėšti kojas nuo gimtosios aslos
Ir troškulį palikti žemėje tebekovojantiems draugams.

Stovėdama prieš nemirtingą Dievą, liepusį išvest į naktį,
Tavo dvasia su pagieža nuplėš ir mindžios žemės skausmo vainikus,
Ir eis į nebūtį galingu kūno troškuliu per amžius degti,
Ir amžinybę griaus kūrybos šauksmas neramiai nykus!

Bet kūną žemė paskandins savy, pasupusi ant rankų:
Pavasarį parpuolęs žemėn vėjas, senas valkata, dar šauks Tave,
O rudenį klausysi, kaip varnai laukų platybėj krankia,
Ir vėjas neša mus, kaip krintančius lapus, gatve.

Bet neilgai mus vėjas neš! Ir lapui purvinam Dievai pavydūs!
Išves iš miesto žiburių naktis, atėjusi užpūsti mus.
Ir mes užgesime. Užgesime, kaip žiburiai išdidūs,
Ir milijonai grumsis su tamsa, praradę mus!

O Tu ištrykši spinduliuot šalia galingųjų šviesos fontanų –
Arthur Rimbaud, Lautreamont, John Keats!
Ir sups Tave ironiškos būties lopšinėmis gimtoji žemė,
Neramiai amžių valandai paguldžiusi akis.

A. Nyka-Niliūnas